Techniškai, jogą sunku būtų laikyti sportu, nors varžybų elementą įvesti į šiaip jau asmeninio dvasingumo puoselėjimu laikomą praktiką bandymų būta. Ką, tuomet, straipsnis apie jogą veikia sporto klube dviems? Ačiū, kad paklausei, mielas skaitytojau.
Joga čia atsidūrė todėl ir tik todėl (kalbant logikos terminais), jog mano asmeninis susidūrimas su šia disciplina prasidėjo sporto klube. Nebijok, šį kartą turiu omenyje fizinį, apčiuopiamą sporto klubą, o ne tas kelias valandas, kurias praleidau prie Google skaitydamas apie jogą. 🙂 Prieš kokius metus ar du, užsirašiau į “jogą pradedantiesiems“. Ten sužinojau, jog tai yra ne šiaip mankšta ar sportas lite (“ale“ skirtas tiems momentams, kai tingisi “pumpuoti“ su štanga), o tūkstantmečių tradicijas turintis dvasinio tobulėjimo kelias. Nors asmeniškai būtent ši dalis – dvasingumas – jogoje mane labiausia žavi, šį kartą norėčiau pakalbėti ne visai apie tai.
Skaitydamas Aldous Huxley knygą “Sala“, sužinojau apie totalinę yogą (pavadinimas mano). Tai – tokia joga, kuri apima absoliučiai visą gyvenimą, net pačias nykiausias jo dalis, ir yra pasiekiama visai paprastai: įjungiant sąmoningumą. Bet kokia kasdienė veikla, atliekama visiškai pasinėrus į “čia ir dabar“ tampa joga. Sąminingas valgymas tampa valgymo joga, sąmoningas rūkymas – rūkymo joga (būtent taip mečiau rūkyti), sąmningas seksas – sekso joga (arba tantra). Toks kasdienės veiklos įprasminimas mane akimirksniu sužavėjo – būtent juo šiandien ir norėjau pasidalinti.
Taigi, kai kitą kartą valgydami sumuštinį su kumpiu ir sūriu išgirsite klausimą: “Ką veiki?“, išbandykite vieną iš šių atsakymų variantų – “Sportuoju“ arba “Užsiiminėju joga“ – ir komentarų skiltyje praneškite apie pasekmes. 🙂
Sporto klubas dviems 